Ilgas kelias iki šviesos ir higienos

Ilgas kelias iki šviesos ir higienos

Atsikėlę ryte, visų pirma, atidengiame užuolaidas ir bėgame į dušą. Tačiau, tokios neatsiejamos šiuolaikinio žmogaus gyvenimo sudedamosios dalys, kaip langai ir santechnika, atsirado anaiptol ne drauge su pirmaisiais žmogaus statiniais. Suvokimas, kokia svarbi yra natūrali dienos šviesa kambaryje ir galimybė tinkamai pasirūpinti asmens higiena, žmonijos sąmonėje įsitvirtino pamažu.

Langai senovėje – ne tik nepraktiška, bet ir pavojinga

Gilioje senovėje žmonės nejautė būtinybės turėti langus. Ir tai nestebina dėl kelių priežasčių. Visų pirma, lango ertmė – papildoma grėsmė, kad į gyvenamojo statinio vidų pateks nepageidaujami asmenys. Juk mūsų protėvių langai atrodė visiškai kitaip, nei mes pratę įsivaizduoti. Taikliau būtų juos pavadinti ertmėmis sienoje, atliekančiomis langų funkcijas. Taigi, galimybė pašaliniams patekti į būsto vidų pro angą sienoje iš tiesų buvo reali.

Antra vertus, tokiais pašaliniais laikyti ne tik kiti žmonės ir laukiniai gyvūnai, bet ir tokie žmonių prietaringumo sukurti objektai, kaip piktosios dvasios arba kiti nelabieji. O ką jau bekalbėti apie vidun besiveržiantį šaltį. Taigi tolimiems mūsų protėviams visiškai užteko angos, skirtos durims ir ertmės stoge, pro kurią išeidavo dūmai.

Langų „puošyba“ senaisiais amžiais

Senovėje langai (tiksliau tariant, juos atitinkančios angos) buvo dengiami kailiais, dembliais ir medžiagos skiautėmis. Vėliau mūsų protėviai sugalvojo langines, kurios geriau nei kailiai ar medžiagos skiautės saugodavo nuo šalčio, jas uždarius, ir praleisdavo šviesą, bei gryną orą, – atidarius.

Iki stiklo atsiradimo, tačiau jau kiek naujesniais laikais, kai nustota paniškai bijoti piktųjų dvasių ir imta statyti namus su didesnėmis angomis, žmonės išsisukdavo, vietoje stiklo naudodami šviesai pralaidžias medžiagas. Nežiūrint į tai, kad stiklas žmonijos istorijoje gyvuoja jau apie 5 tūkstančius metų, langai pradėti stiklinti tik viduramžiais.

Santechnikos pradininkai – Senovės šumerai

Santechnika buvo pažįstama jau Senovės šumerams. Archeologiniai radiniai atskleidžia, kad ši Senovės civilizacija santechnikos elementų savo buityje turėjo jau neatmenamais, trečiąjį tūkstantmetį prieš mūsų erą siekiančiais, laikais. Tuo tarpu, Senovės Egipto gyventojams netgi galiojo reikalavimas visada vaikščioti apsirengus švariais rūbais ir apsiprausti ne rečiau dviejų kartų į dieną.

Galbūt, būtent specifinis šių civilizacijų klimatas lėmė tai, kad Tolimųjų Rytų ir Pietų kraštų gyventojai nuo senų laikų itin rūpinasi higiena. Juk karštas klimatas lemia greitai plintančias infekcijas, o, siekiant jų išvengti, svarbiausia – rūpintis savo kūno ir namų švara. Deja, Europoje šis suvokimas atėjo lėčiau.

Higienos kelias Europoje

Nepaisant to, kad Senovės romėnai jau 4 a. per. m. e. naudojosi pirtimis, tačiau higiena, plačiąja prasme, Europoje sunkiai skynėsi kelią. Viduramžiais šis romėnų pamėgtas malonumas bažnyčios netgi buvo uždraustas. Bažnyčiai atrodė netinkama tai, kad tuo metu pirtyse vyrai ir moterys prausdavosi drauge.

Antisanitarinis gyvenimo būdas buvo visuotinai paplitęs. Švara nesirūpino ne tik žemesniojo sluoksnio atstovai. Aukštuomenės ponios ir ponai vaikščiodavo prabangius rūbus užsivilkę ant purvinų apatinių drabužių. O tradicija rūpintis asmens higiena Europoje įsitvirtina tik XVI amžiuje.

Šviesa ir švara – mažais žingsneliais į priekį

Šviesa ir švara, kaip būtinos bet kurios civilizacijos gyvavimo sąlygos, žmonijos sąmonėje įsitvirtino pamažu. Vienos civilizacijos šią būtinybę suvokė anksčiau už kitas. Visų pirma, atsikratėme prietarų ir ėmėme plačiau atvėrinėti langus, o po to, akmenuotu keliu įžengėme į higienos pasaulį. Dabar neįsivaizduojame savo gyvenimo be gražių langų ir gaivinančio dušo ar atpalaiduojančios vonios. Tačiau, nesusimąstome, kiek ilgai iki to keliavome.

plastikiniu langu naujienos

Plastikinių langų gamybos naujienos spaudoje

Inovatyvūs langų kūrimo projektai, taip pat lietuviški plastikiniai langai pasaulyje šluojasi prestižinius apdovanojimus. O vienos lietuvių įmonės, taikančios šiuolaikiškas langų technologijas Japonijos rinkoje, vardu netgi pavadintas gyvenamųjų namų kvartalas. Spaudoje vis dažniau mirga naujienos, įrodančios lietuviškos langų rinkos konkurencingumą pasaulio mastu. Tačiau, apie viską nuo pradžių.

Kodėl lietuviški plastikiniai langai tampa vis žinomesni užsienio rinkoms? Kodėl mediniai lietuviški langai taip vertinami Japonijoje? Atsakymas paprastas – mūsų šalies įmonės, siekiančios bendradarbiavimo su stambiomis užsienio rinkomis, savo gaminiuose sujungia kelis itin svarbius kriterijus:

  • Kokybę;
  • Modernias langų gaminimo technologijas;
  • Patikimumą;

Lietuvos mokslininkai, bendradarbiaudami su užsienio technologijų įmonėmis bei aukštosiomis mokyklomis, siekia pasaulinėje rinkoje įgyvendinti netradicinius vartotojų poreikius, kurių, civilizacijai nuolat žengiant į priekį, vis daugėja. Taigi, kokie tie poreikiai? Ir kokios nestandartinės langų gamybos naujienos naudojamos jiems patenkinti?

Žydrą dangų imituojantis apšvietimas

Įsivaizduokite stoglangį, pro kurį sunkiasi natūrali dienos šviesa, įrengtą metro ar kitoje patalpoje, kurioje techniškai to atlikti neįmanoma. Skamba neįtikėtinai, tačiau, visai neseniai tai tapo realybe. Prie šios idėjos įgyvendinimo dirbo tarptautinė komanda, kurios dalimi tapo ir Lietuvos įmonė „Ekspobalta“. Kalbant techniškai, žydro dangaus imitacijai sukurti reikalinga speciali apšvietimo technologija, sukurta naudojant naujausius mokslo pasiekimus.

Tai nėra realus, apčiuopiamas stoglangis, o galingas LED prožektorius. Žydro dangaus iliuzija sukuriama pasitelkus specialią, nanotechnologijų pagrindu sukurtą, dangą, kuri atlieka atmosferos funkciją. Labai ryškios šviesos srautas, kurį sukuria minėtasis LED prožektorius, sklisdamas per šią dangą, priverčia stiklą švytėti žydrai. Stebina ir tai, kad naujajai apšvietimo sistemai nenaudojami šviesą dažantys filtrai.

Tai ateities technologija, kuriai pamatai padėti jau šiandien. Ji itin aktuali mūsų dienomis, kai žmonija kenčia nuo natūralios Saulės šviesos trūkumo. Ši technologija jau įvertinta aukščiausiais pasauliniais apdovanojimais, tarp kurių – ir prestižiniu laikomas, Pasaulio Ekonomikos forumo Šanchajuje suteiktas, „Technology Pioneer 2015“ apdovanojimas.

Lietuvos įmonės sukurti mediniai langai stulbina japonus

Lietuvos langų gamintoja „Doleta“ Japonijos rinkai sukūrė medinius langus, kurie yra pritaikyti tokioms stichijoms, kaip uraganai ir žemės drebėjimai, dažnai pasitaikantys Tekančios Saulės šalyje. Tai specialiais konstrukciniais sprendimais išsiskiriantys langai, kuriems būdingas padidintas atsparumo ir saugumo lygis.

Didžiausiu bendrovės darbo įvertinimu įmonės „Doleta“ atstovai laiko japonų idėją atidaryti gyvenamųjų namų kvartalą, skirtą šios įmonės vardui įamžinti. Šis kvartalas atidarytas Sappore, Hokaido prefektūros sostinėje. Tikslus kvartalo pavadinimas „Doleta Jama Hana“, reiškiantis „Doletos“ kalno nosis ar atšaka, įsikišusi į lygumą. Įmonei Japonijoje įsitvirtinti padėjo ir ypatingas dėmesys šalies bendravimo, tarpusavio santykių kultūrai, gebėjimas suprasti kliento poreikius.

Stiklas, keičiantis spalvą

2013 metais, rugpjūčio 14 dieną, buvo paviešinti pirmieji mokslininkų bandymai su stiklu keičiančiu spalvą. Dideli langai suteikia namams išskirtinio žavesio ir praleidžia į vidų didelį kiekį šviesos. Tačiau pagrindinis jų trūkumas – energetinis neefektyvumas ir rūpesčiai, kylantys dėl privatumo stokos. Tokiu atveju, taikant tradicinius sprendimus, belieka naudoti žaliuzes, roletus ar užuolaidas.

Tačiau, civilizacija žengia į priekį ne dėl tradicinių idėjų. Atvirkščiai, – dėl gebėjimo generuoti netradicinius sprendimus. Vieną tokių pasiūlė Lawrence‘o Berkeley Nacionalinės Laboratorijos mokslininkai. Jie sukūrė stiklą, keičiantį spalvą. Ji kinta iš matinės į skaidrią, tarsi Jūsų lango stiklas turėtų chameleonams būdingą gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos. Kalbant apie šiuos išmaniuosius langų stiklus, kintančios aplinkos vaidmenį atlieka Saulės šviesa. Besikeičiant jos spindulių ilgiui, keičiasi ir stiklo spalva.

Šio stiklo gamyboje naudojamos medžiagos, kurių sudėtyje yra niobio ir deguonies elementų. Taip pat medžiagos, naudojamos liečiamųjų ekranų gamyboje. Išmanusis stiklas, keičiantis spalvą, itin aktualus pastatams, kuriuose įrengti dideli langai, nes ši inovatyvi technologija sukuria sąlygas pasiekti aukštesnį energetinio efektyvumo lygį.

Lietuviški langai – kelias į ateities horizontus

Akivaizdu, kad lietuviški plastikiniai langai, o taip pat Japonijos rinkoje pripažinti, išskirtiniai, stichijoms atsparūs mediniai langai, – konkurencingi ir gebantys prisitaikyti prie šios pramonės šakos gamybos tendencijų bei reikalavimų. Žengdamos koja kojon su naujausiomis technologijomis, lietuviškus plastikinius bei medinius langus gaminančios įmonės užkariauja naujas rinkas ir savo vartotojams siūlo vis išmanesnius sprendimus. Tikėtina, kad jų tik daugės.